parlamentinis tuščiažodžiavimas

parlamentinis tuščiažodžiavimas statusas T sritis Politika apibrėžtis Kraštutiniausia parlamentinės obstrukcijos forma – parlamento darbo taisyklių neribojami, ypač ilgai trunkantys parlamentarų pasisakymai, kalbos. Terminas pradėtas vartoti JAV Senato praktikoje, kur darbo reglamentas visiškai neribojo senatorių pasisakymų trukmės. Tik 1917 priimta vadinamoji „22 taisyklė“, leidžianti 2/3 balsavusių senatorių sprendimu (67 balsai) nutraukti pasisakymus. Vėliau taisyklė ne kartą keista: 1949 leista pasisakymus nutraukti 2/3 visų Senato narių balsų; 1959 atkurta ankstesnė tvarka, t. y. grąžinta 2/3 balsavusiųjų taisyklė; 1975 nuspręsta, kad pasisakymai gali būti nutraukti 3/5 visų Senato narių balsų dauguma (60 senatorių). Vis dėlto, nors kalbas ribojanti taisyklė patvirtinta, obstrukcionistinės taktikos galimybė išlieka, ypač kai Senate susiformuoja plati opozicija. Senato darbo reglamentas nereikalauja, kad kalbos būtų susijusios su konkrečiais darbotvarkės klausimais, taigi senatoriai šią procedūrinę spragą naudoja kaip galimybę kelti obstrukciją. Pvz., senatorius W. Morse’as 1953 kalbėjo 22 val. 26 min., senatorius S. Thurmondas 1957 – net 24 val. 18 min. atitikmenys: angl. filibustering ryšiai: susijęs terminas – parlamentinė obstrukcija